Kab mob monkey pox (Mpox)

Congo Mpox

A health worker attends to a girl suffering from mpox, at a treatment centre in Munigi, eastern Congo Source: AAP / Moses Sawasawa/AP

Get the SBS Audio app

Other ways to listen

Kab mob Monkey pox (Mpox) tau kis rau Europe thiab Southeast Asia lawm.


Thaum ntxov limtiam no ces ntiaj teb lub koom haum tswj kev noj qab haus huv (World Health Organisation - W.H.O) tau teev tus kab mob Monkey pox (Mpox) tias yog ib tug kab mob yuav tsim tau teeb meem phom sij rau zejzog pej kum haiv txoj kev noj qab nyob zoo.

Thoob ntiaj teb no ces muaj neeg kis tau tus mob no txog li 17,000 tus lawm.

Thiab tus kab mob Monkey pox (Mpox) tshiab tam sim no uas txaus txhawj xeeb heev thiab sib kis tau yooj yim heev ces yog tus mob hu ua Clade One B.

Tam sim no ces tus mob no tau kis rau ntawm cheeb tsam Europe (Swden), Pakistan thiab txheeb pom muaj ntawm cheeb tsam Southeast Asia (txheeb tau ib tug neeg ntawm Bangkok, teb chaws Thaib) lawm.

Thiab yeej muaj neeg kis tus mob no coob heev ntawm nrim av Africa. Feem ntau tej neeg kis tau tus mob no txog li 96 feem puas yog kis ntawm teb chaws Democratic Republic of Congo (DRP), thiab kis rau cov teb chaws ze lub teb chaws no sab hnub tuaj thiab sab hnub poob.

Thiab raws li Dr Margaret Harris uas yog ntiaj teb lub koom haum tswj kev noj qab haus huv hais ces twb muaj tej neeg yam tsawg li 450 leej tas sim neej ntawm teb chaws Congo lawm.

Ntawm Australia no ces 2 limtiam dhau los no twb muaj tej neeg kis tau tus mob mpox tshiab no txog 35 leeg ntawm ntau lub xeev lawm thiab.

Ntawm xeev Victoria ces twg muaj neeg kis tau tus mob no txog 120 leej txij lub 4 hlis ntuj los uas feem ntau yog kis tau hom mob uas tsis tshua sib kis tau yooj yim txij lub 8 hli ntuj tim 21 tsaib no los. Thiab Dr Clare Looker uas yog tus nom tswj dej num noj qab haus huv hais tias feem ntau yog raug rau tej txiv neej uas nyiam sib deev ua ke thiab ceeb toom kom tsis txhob nrog ntau tus sib deev.

Leif Sander uas yog ib tug neeg German uas paub zoo txog kab mob sib kis thiaj hais tias yuav tau kub siab tshaj plaws ua ntej nrog xyuas kom muaj tej tshuaj vaccine no siv. 'Txawm li cas los nws hais tias tsis tas hno tej tshuaj vaccine no rau zej tsoom tam sim no. Tab sis yuav tau xyuas kom muaj tej tshuaj no siv rau cheeb tsam uas muaj neeg kis coob uas tsis muaj txaus siv.'

Bronwyn Nichol uas yog tus neeg ntawm lub koom haum International Federation of Red Cross thiaj tau nqua hu kom tau txais kev pab cuam ntawm zej zog pej kum haiv kom tau tej tshuaj vaccine no ntau tuaj ntxiv coj los siv.

Nws hais tias ''Peb xav taw qhia rau zej zog pej kum haiv tej nom tswv tswj tej cai kho mob tias tsis tas yuav kaw ciam teb. Tab sis yog thaum muaj kab mob sib kis lawm ces ciam teb yuav tiv thaiv tsis tau lawm, tsuas yog tias ntshe tej neeg ho nyiag hla ciam teb tsis raug cai xwb. Tab sis peb yuav tau ua tib zoo xa tsab xo qhia txog tus kab mob no rau zej tsoom kom nkag siab tias yuav ua li cas los pov puag lawv tus kheej kom tsis txhob kis tus kab mob no.''

Ces tej nom tswv tswj dej num noj qab haus huv thiaj hais tias txog caij lawm uas yuav tsum tau kub siab ceev nrooj los nrog tiv thaiv kom tsis txhob rov qab muaj kab mob sib kis zoo li keeb kwm tau muaj kab mob sib kis dhau los.

Mloog tau hnub zwj Teeb (Thursday) 6 pm, hnub zwj Hnub (Sunday) 11 am, los yog koom tau ntxiv ntawm , , thiab . Downloadthiab caum

Share